Gruodžio apžvalga

Kaip ir pernai, taip ir šiemet prasidėjus sesijos VDU įkarščiui, jau gruodžio 7 d. VDUPSA'iečiai susirinko paskutinį kartą. Tačiau be įprastos geros nuotaikos, žaidimų, diskusijų apie praėjusių metų veiklą visų laukė rimta užduotis - dviejų naujų tarybos narių rinkimai. Buvo nuspręsta dalį krūvio atiduoti būsimiems sekretoriaus ir projektų koordinatoriaus pareigybių "ėjikams". Rinkimai vyko demokratiškai: kiekvienai pareigybei siūlyta po kelis žmones, iš kurių slapto balsavimo metu projektų koordinatore išrinkta antrakursė Alicja Wolyniec, o štai sekretorės stalas greta prezidento Eugenijaus darbo vietos atiteko Linai Chudobai. Linkime jums sėkmės!

Gruodis buvo pažymėtas ir dar vieno liūdnai linksmo nutikimo. Į mūsų tinklalapio svečių knygą netikėtai įsiveržė galybė internetinių šiukšlių, automatiškai rašiusių siūlymus pirkti viagrą ir panašius preparatus. Laimei, svetainės kūrėjas Donatas Grinkas pagelbėjo bėdoje sukurdamas apsauginį kodą, kurį nuo šiol turėsite įvesti norėdami palikti savo įrašą. Ačiū jam!

Politikos, švenčių ir informatikos specialistas, Mindaugas Jančis

Lapkričio apžvalga

Po sąskrydžio gyvenimas nei LiPSA, nei VDUPSA stovyklose nesustojo. Jau lapkričio 9 d. visos Lietuvos psichologijos studentai minėjo LiPSA 2-jų metukų sukaktį. Vilniuje organizuotas renginys "Psichologas ne žvėris - jis tavęs neuždarys" dėl prasto oro neįvyko, o kauniečius išgelbėjo pasirinktas uždarų patalpų formatas. Nuo pat ryto Socialinių mokslų fakulteto pastato lankytojus pasitiko plaktas su mergaite Lipsaite ir jos gyvenimo akimirkų, užfiksuotų nuotraukose, parodėlė. Asociacijos nariai dalino praeiviams informacinius lapelius kartu su saldainiais, mat šio reklamos plano veiksmingumu buvo galima įsitikinti dar rugsėjo mėnesį, kviečiant naujus narius. Lapkričio 14 d. reklama pati atėjo pas mus - elektroninis naujienų leidinys "ViDUje" nusprendė pristatyti universitete veikiančias studentų organizacijas. Mūsiškė, dėka Henriko Kudirkos, pateko net ant paties leidinio viršelio. Antroje mėnesio pusėje mus aplankė dailės terapijos žinovė, pristačiusi šį užsienyje plačiai taikomą, o Lietuvoje dar tik besivystantį metodą, demonstravo sergančių įvairiomis psichinėmis ligomis sukurtus piešinius. O paskutinį lapkričio ketvirtadienį mus aplankė SMF antrakursė Rūta Kupčinskaitė ir SDI studentė Vaida Tarvydaitė, pristačiusios "Įvadą į negalią". Viešnios pasakojo apie problemas, su kuriomis universitete ir už jo ribų susiduria neįgalieji, pamokė pagrindinių pagarbaus elgesio su jais taisyklių. Vėliau VDUPSA'iečiai turėjo progą pabandyti atsidurti neįgalaus žmogaus vietoje - trumpam netekę kalbos ir klausos dovanų nariai suprato, kad reikia nemažų pastangų, norint gatvėje sutikto žmogaus gestais pasiklausti kelio ar sužinoti kitokią, sveikiesiems lengvai prieinamą informaciją.

Lapais dar nenuklotas, Mindaugas Jančis

Psichologijos studentų sąskrydis „KARTU“

Kaip ir planuota, spalio 14-15 d. Kaune įvyko VDU PSA organizuotas renginys, sukvietęs į laikinąją sostinę LiPSA naujokus. Jo metu studentai artimiau susipažino, išklausė naudingų seminarų ir, kaip bylojo pavadinimas, kartu linksmai praleido laiką. Jau šeštadienio rytą, dar nepasibaigus registracijai, tapo aišku, jog renginyje dominuos nacionaliniame kontekste skaitlingumu, ko gero, labiausiai pasižymintys kauniečiai. Tačiau tai nesudarė jokių problemų, tik paspartino susipažinimą ir draugiška atmosfera netruko įsivyrauti. Prie jos sukūrimo prisidėjo iškart po „surašymo“ prasidėję „susibendravimo žaidimai“. Vieno iš jų metu reikėjo ant eilėn sustatytų kėdžių sustoti pagal ūgį, gimimo datą ar plaukų spalvą. Dėl pastarosios ir kilo daugiausiai ginčų, mat niekas nenorėjo atsidurti ties gyvos skalės galutine padala „Blondiniškiausias (-a)“. Komandinio darbo pareikalavo inžinerinė užduotis iš savo grupelės narių padaryti gyvūną, galintį remtis žemėn ribotu galūnių skaičiumi bei gebantį bent šiek tiek pajudėti iš vietos. Viena itin nesąžininga komanda nusprendė visus apmauti panaudodama antklodę „nereikalingoms“ kojytėms paslėpti, tačiau akivaizdi klasta greit išaiškinta, o kaltieji, deja, liko nenubausti. Neapsieta be judriojo žaidimo-interaktyvios pasakos „Karieta“, kurio metu LiPSA‘iečiai, suformavę porą gyvų vežėčių su keleiviais (apžvalgėlės autorius sukūrė reikšmingą Karaliaus vaidmenį, kitiems teko ne tokie aristokratiški, bet techniškai svarbūs rato ar arklio personažai) ir išgirdę savo veikėjo vardą puldavo bėgti aplink transporto priemonę. Nepaisant intensyvaus lakstymo ratu, pasaka baigėsi liūdnai – karieta pateko į autoavariją. Laimei, Karalius ir Karalienė atsipirko lengvais sumušimais, o Vežikas... tiesiog pakeitė specialybę. Po pietų, sušlemštus užsisakytas ir tiesiai į universitetą pristatytas picas, ar susiradus alternatyvių maisto šaltinių centre, prasidėjo lyderystės užsiėmimai. Būsimieji psichologai, trumpam tapę verslininkais pasiskirstė į atskirus verslo segmentus. Gamintojai, pardavėjai, vežėjai - visi stengėsi per ribotą laiką įvairių sprendimų pagalba pasiekti kuo didesnį pelną spekuliuojant mįslingomis prekėmis A ir B. Po užsiėmimo daugelis suprato teisingai padarę neįtraukdami ekonomikos į norimų studijuoti specialybių sąrašą, tačiau daugelis pripažino, jog derybų ir žaibiškai priimamų sprendimų keliamas jaudulys turi savito žavesio. Ir pagaliau – daugiausiai aistrų sukėlęs orientacinis žaidimas „Nuo Soboro iki Senamiesčio“, kurio metu teko skaičiuoti pupas stiklainyje ar nubėgus į nepažįstamo žmogaus butą išplauti puodelį tam, kad finalinė užduotis nuvestų į būsimos vakaronės patalpas. Deja, stebėti šias linksmybes neturėjau galimybių, tad viliuosi, jog apžvalgą papildys kas nors iš įvykio liudininkų. Vakaronė puikiai atspindėjo sąskrydžio šūkį „Būkim KARTU, kad nebūtų KARTU“: pradedant nuo teminės aprangos ir baigiant finaline užduotimi. Tačiau prieš renginio organizatorių sugalvotą programą naujokams teko originaliai pademonstruoti savo žinias apie LiPSA. Viena iš grupelių nusprendė pasirinkti laidos „Klausimėlis“ formatą ir pakalbinti nieko neišmanančius Laisvės alėjos praeivius, o teisingus atsakymus pateikti persikūnijus į lipsologijos mokslų daktarų roles. Vėliau senieji nariai teatralizuotai pristatė organizacijos istoriją, patvirtindami ir papildydami naujokų išsakytas mintis. Tuomet eiliuotu žodžiu prasidėjo rimtoji vakaronės dalis „Mums KARTU – labai jauku“. Atmosferą sustiprino žvakių šviesa, o po lyrikos prasidėjusi Sonatos dainų, atliekamų pritariant gitarai, programa bei naujokės iš VDU Eglės Mažulytės filmukas užbūrė daugumą susirinkusiųjų. Tačiau greitai jaukią atmosferą sugriovė apie linksmosios dalies „Mums KARTU – labai smagu“ siautulio pradžią bylojanti muzika; žvakės užgeso ir vėlei prasidėjo poezija, tik šįkart – erotinė, atspindėjusi tarpukario poetų artumo jauseną. Eilėraščius pakeitė dainos, tik dabar jas, pasiskirstę į tris komandas atliko visi LiPSA‘iečiai, bandydami išsiaiškinti, kurie žino daugiau kūrinių apie buvimą KARTU. Tačiau kaip paaiškėjo, žaidimas buvo tik apšilimas prieš pagrindinę užduotį. Komandos išsitraukę po lapą su gerai žinomos dainos žodžiais per trumpą laiką turėjo paruošti jos „klipą“ ir savo balsais papildyti „karaoke“ versiją. Deja, laikas nenumaldomai bėgo ir atėjo laikas apsispręsti – skirstytis ar dar šiek tiek pabūti. Draugiškai susikabinę ir atlikę žymiųjų pankrokerių „The Clash“ hitą „Should I Stay Or Should I Go“ pasilikome ir sužaidėme paskutinį žaidimą „Paslėpk draugą naudodamas pats save“. Rekordą pasiekė trijulė, padedama sienos aklinai uždengusi savo ketvirtąjį narį. Tokia tad ir buvo slėpininga vakaronės pabaiga. Po jos – kas namo, kas tęsti linksmybių „B.O.“. Paskutinė sąskrydžio diena buvo skirta seminarams. R. Lasauskaitės „Prioritetas Nr. 1“ leido daugiau sužinoti apie savo gyvenimo stilių, D. Noreikos užsiėmime vaizduotės pagalba dalyviai bandė pažvelgti į esamus ir būsimus save, o sporto psichologijos žinovė Lina Vaisėtaitė pademonstravo, kaip plačiai gali būti pritaikytos šios ganėtinai siauros mokslo šakos žinios. Dalyvavau pirmajame užsiėmime, tad tegaliu apie jį išsiplėsti. Rūta mums pristatė A. Adlerio sugalvotą charakterio tipologizavimą pagal tai, kuri iš keturių blogybių – Stresas, Kritika, Atmetimas ar Nereikšmingumas atrodo vengtiniausia. Pagal savo pasirinkimus pasiskirstę į keturias grupes, kurių prioritetą simbolizavo pliušinės vėžlio, erelio, chameleono ir liūto versijos, diskutavome, kaip šios savybės pasireiškia gyvenime, kasdieniame elgesyje, bandėme išsiaiškinti kiekvieno tipo privalumus ir trūkumus, tačiau vieningos išvados, žinoma, nepriėjome – per daug jau tas žmogus sudėtingas, kad taip paprastai sugrūsti jį į kiautą ar aplipinus plunksnomis paleisti lakioti virš kalnų. Renginio pabaigoje naujokai gavo narystės pažymėjimus ir tapo pilnateisiais LiPSA šeimos nariais. O senieji nariai... na, jie irgi išsiskirstė po dar vieno šaunaus savaitgalio, praleisto KARTU.

Visada esantis kartu, kad nebūtų kartu - Mindaugas Jančis

Naujojo sezono pradžios retrospektyva

Taigi, su stovykla baigėsi atostogos: grįžus jau laukė pirma užduotis - paimti rekrūtų iš I psichologijos/sociologijos kurso, kurie įneštų į organizaciją naujų idėjų ir savo entuziazmu prisidėtų prie VDUPSA augimo. Gimusi idėja išradingumu pranoko ankstesnius "sausokus" organizacijos pristatymus: šiais metai nusprendėme pirmakursius nustebinti teatralizuotu vaidinimu. Iš pradžių kartu su prezidentu Eugenijum Razgulinu į legendinio "Asmenybės psichologijos" dėstytojo A. Permino paskaitos pradžią nešinas bauginančiu įtaisu - video kamera - įpuolė Mindaugas Jančis ir įamžino visą pristatymo eigą. Iš pradžių mūsų "Augis" trumpai papasakojo apie VDUPSA, o tada pro duris ėmė veržtis psichologė-moksliukė (aktorė Gintarė Vilčinskaitė) ir psichologė-psichė (aktorė Sonata Milkevičiūtė), tramdoma nuožmios sanitarės (aktorė Inesa Grigaitytė). Štai kas atsitinka tiems, kurie neprisijungia prie mūsų organizacijos! Įbauginę iškart pasiūlėme vaistą - jungtis prie mūsų. Tarp pirmakursių įsimaišę VDUPSA'iečiai netikėtai pašoko iš savo vietų ir pažėrė saldainių bei informacinių lapelių. Greita, efektinga, bet ar efektyvu?..

Po pristatymo nekantriai laukėme ketvirtadienio - kiek gi naujokų susirinks? O jų skaičius pranoko visus lūkesčius. Kartu su tik po metų susipratusiais antrakursiais atėjo 35 žmonės! Taigi, kolegos iš VU ir KU - jei pritrūksit narių, kvieskit mūsų aktorinę-propagandinę trupę pas save - rezultatas garantuotas, o dėl kainos susitarsim :)
Pirmojo susitikimo metu panaudodami vaizdinę medžiagą naujokams jau detaliau pristatėme mūsų organizaciją. Pasirodo, informaciją apdoroti daug laiko jiems nereikėjo - rugsėjo 17 d. vykusiame "Kauno NVO diena" renginyje prie organizacijos pristatymo iškart prisidėjo Antanas Voznikaitis ir Alicja Wolyniec. Pastaroji nepatingėjo paruošti prezentacijos apie optines iliuzijas, o Antanas greitu metu ketina pristatyti šios temos siauresnę sritį - architektūrinius miražus.

Mėnesio apžvalgą reikėtų užbaigti ko gero svarbiausiu rugsėjį pradėtu ir spalį pavidalą įgausiančiu darbu - nacionalinio masto renginiu LiPSA naujokams. Čia vėl derėtų pagirti šviežius VDUPSA'iečius - ne vienas ir ne du prisijungė prie renginio jiems patiems organizavimo. Jų įdirbį galėsite įvertinti jau greitai, tad sekite naujienas!

Vasaros besiilgintis, Mindaugas Jančis

2006/2007 metų sezono atidarymas pajūryje

Štai ir baigėsi vasarėlė - kas dirbo, kas atostogavo, kas tiesiog pratinginiavo... Tačiau atostogų palydėtuvėms arba rugsėjo 1-osios šventimui Lietuvos psichologijos studentai pasirinko ganėtinai neįprastą vietą - Karklės SOS vaikų stovyklą, kur tris dienas vyko seminaras "Apie Meilę". Mūsiškių dalyvavo visi devyni, kas bendrame kontekste kukliai tikrai neatrodė. Nepaisant ne itin gausaus dalyvavimo, stovykla pavyko puikiai ir kiekvienas grįžęs parsivežė namolio daug šiltų įspūdžių. Dalyviams buvo leista pasirinkti vieną iš trijų siūlomų seminarų, visiškai skirtingais būdais nagrinėjusių Meilės temą. R. Jonušienės psichodramos užsiėmime „Žilvino karalystė“ studentai stengėsi suvokti savąjį vyriškumo ir moteriškumo santykį, užčiuopti žmogiškosios meilės prasmę, J. Navickienės asmeninio patyrimo grupėje atvirai diskutuojant bandyta įvertinti meilės stoką ar perteklių, pažvelgti į savo vidinį pasaulį kitų akimis, o L. Verseckaitė supažindino su vis plačiau taikomu fototerapijos metodu, mokė nuotraukose įamžinti Meilę. Pasibaigus dienos užsiėmimams, prasidėdavo linksmoji dalis: susėdę prie laužo esami ir būsimi psichologai dalindavosi įspūdžiais, pritariant gitarai iki vėlumos traukdavo dainas. Po ilgų vakaronių ryte atsigauti padėdavo judrūs žaidimai, o visas tris dienas vykęs slaptas žaidimas "Killeris", kurio metu reikėjo nepastebimai "užlenkti" burtų pagalba išsitrauktą auką, neleido prarasti budrumo. Stovyklos pabaigoje, po 12 akademinių valandų trukusių užsiėmimų dalyviams įteikti pažymėjimai bei atminimo dovanėlės. VDUPSA'iečiai taria didelį ačiū Linai Andriulionytei, ant kurios pečių krito sunkiausi organizavimo darbai, tačiau ji nepalūžo ir trimis dienomis turiningai prailgino mums visiems vasarą.

Sausas iš jūros neišlipęs, Mindaugas Jančis

Paskutinis susitikimas...

Šiandien VDUPSA'iečiai susirinko paskutinį kartą šiais studijų metais. Sėkmingo 2005-2006 m. sezono pabaigtuves nusprendėme atšvęsti gamtos prieglobstyje, Nemuno saloje. Apsiginklavę užkandžiais, skėčiais (dangus nežadėjo ypatingai ramaus vakaro) ir gera nuotaika nutipenome į suplanuotą pikniko vietą. Nerijaus gitaros akordai, Eugenijaus paruošti žaidimai ir ratu siunčiami skanėstai neleido liūdėti iki pat saulėlydžio. Nors netikėtai užklupęs lietus sutrukdė ilgėliau pasisėdėti, visi liko patenkinti gerai praleistu laiku. Pažadėję vieni kitiems susimatyti rudenį ir netoli autobusų stotelės, stebimi suglumusių žmonių, atlikę savo tradicinius atsisveikinimo ritualus Moi bei neseniai prigijusį Mazingher išsiskirstėme. Kaip žinia, pabaiga visada yra kažko pradžia, taip ir šis susitikimas, kurį vedė jau naujasis prezidentas, leido tikėti, jog kitąmet atsinaujinusi VDUPSA ir toliau sėkmingai gyvuos.

Įvykio liudininkas, Mindaugas Jančis

Išrinkta nauja VDUPSA taryba ir pirmininkas

Šį antradienį įvyko paskutinis senosios komandos vadovaujamas susirinkimas - nuo šiol VDUPSA laivelio vairą laikys Eugenijus Razgulinas. Jam padės naujoji taryba: kapitono dešinioji ranka Aistė Padlipskaitė, popierizmų ekspertė Justina Stončiūtė, iki paskutinio cento viską suskaičiuojanti Sonata Milkevičiūtė ir už ryšininko mikrofono sėsiantis Mindaugas Jančis. Idant viskas vyktų skaidriai ir laive nekiltų nesklandumų, tvarką prižiūrėti paskirta Inesa Grigaitytė. Linkime sėkmingų 2006-2007 darbo metų naujai įgulai bei viliamės, jog laivas neiškryps iš kurso.

Nuoroda į bene didžiausią psichologijos forumą Lietuvoje

Kviečiame aplankyti visus, kurie dar interneto platybėse nespėjo aptikti šio forumo. Adresas - www.operacija.com

Psichologijos tinklapis - TAU!
Tai virtuali bendruomenė, psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos forume, Lietuvos ir užsienio rašytojų knygų, mokslo darbų archyvas, Intelekto testai,straipsniai ir naujienos psichologijos tema, dienoraščiai, informacija, kur gauti pagalbą ir kita...
Čia galite gauti naudingų, gyvenimiškų bei su socialiniais klausimais susijusių patarimų, kuriuos pateikia savanoriai, mokslininkai, studentai, žurnalistai bei kiti iniciatyvūs asmenys.

Kongreso atgarsiai: kas iš tiesų dėjosi balandžio 22-23d.

Taigi, po II-jo Lietuvos psichologijos studentų kongreso prabėgo daugiau nei dvi savaitės, įspūdžiai tvarkingai susidėlioję į stalčiukus ir juos pagaliau galima perteikti daugiau mažiau suprantama rašytine kalba. Kita tokios vėlyvos apžvalgos priežastis ta, jog laikui bėgant lieka tik geri prisiminimai, pamirštama kas bloga, tad ir kongresas, apžvelgtas po tiek laiko atrodys reprezentatyvus šio straipsnio skaitytojui, o galbūt privers krimstelt vieną kitą nagą iš apmaudo, jog praleido tokį renginį ar išvyko dar nė neprasidėjus visoms linksmybėms. Kadangi pats šiek tiek prisidėjau prie organizavimo, nejučiomis berašydamas galiu persimesti iš formalesnio stiliaus į asmeninius pavirkavimus, bet viliuosi, jog bent dalis jų bus įdomūs plačiajam skaitytojų ratui.
Viskas prasidėjo nuo registracijos, bet ne tos, kuri vyko balandžio 22 d. ryte, o internetinės. Paskelbus apie renginį, žmonės „prisirašinėjo“ gana droviai. Likus mažiau nei savaitei ėmėme būgštauti – ar netaps II-asis kongresas pernelyg kamerinis, ar turėsime kvorumą visuotiniame susirinkime? Tačiau visas abejones išsklaidė antroje savaitės pusėje mūsų registratorės Aistės (VDUPSA) el. paštą užplūdusios anketos – sąraše buvo jau virš 50 žmonių, beliko tikėtis, jog visi pasirodys ir dar pasiims draugų be intencijos „prazuikiauti“ visą renginio laiką. Kaip vėliau išskaitysime, draugų daug nebuvo, bet tie, kurie atėjo, aktyviai dalyvavo visos programos metu, suteikė džiaugsmo ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
O štai šeštadienį, dar geras pusvalandis prieš oficialią registracijos pradžią, Donelaičio 60 prieigose bei ketvirtajame aukšte jau šurmuliavo pakankamai gausus žmonių kiekis, kurį sudarė ne tik potencialūs dalyviai, bet ir kiti universiteto žmonės, matyt dėstytojai bei neakivaizdininkai. Pamažu koridoriai „išsifiltruoja“ ir po lengvų užkandžių gretimoje auditorijoje LiPSA‘iečiai kviečiami į kiek vėluojantį visuotinį narių susirinkimą. Jo metu pristatyta metinė veiklos ataskaita – kalbėjo prezidento, iždininko, revizoriaus ir nacionalinio EFPSA (pariebinimas - Dalios Tuskenytės, apgailestavusios, jog visi tardami praleidžia F raidę, įtaka) atstovo pareigas užimantys asmenys, o vėliau savo nuveiktus darbus žaismingomis prezentacijomis pristatė kiekvieno miesto padalinys. Galiausiai atėjo rinkimų metas – kandidatų nebuvo daug, tad itin aršios diskusijos dėl tinkamumo užimti atitinkamas pareigas ar pavydas dėl negautos „šiltos kėdės“ neįsiliepsnojo. Naujoji prezidentė (ne dėl jos kaltės) rinkta beveik diktatoriškais metodais – vienas realus kandidatas (Simonas Audickas pasisiūlė labiau „iš reikalo“), 94 % biuletenių už „reikiamą“ kandidatą, o likusieji arba sugadinti, arba „suklastoti“.

Naujai išrinktoje taryboje iš senųjų narių teliko du – prezidentauti ėmusi Gintarė Pupinytė ir EFPSA nacionaline atstove tapusi Eglė Sirvydytė.

Taip pat buvo iškelta ambicinga idėja 2008-aisiais visuotinį EFPSA narių susirinkimą surengti Lietuvoje. Nors tarp pasisakiusiųjų buvo optimistų, realistų ir pesimistų, visgi entuziastų grupė susidarė ir S. Audickas artimiausiu metu siūlys mūsų kandidatūrą. Derėtų suskubti pranešti, jog gegužės 8 d. paaiškėjo, kad po poros metų visos Europos psichologijos studentai rinksis mūsų šalyje, tad ką tik ėmėmės didžiausio mūsų neilgoje organizacijos istorijoje darbo, kurio sėkmingas atlikimas reikš didelį žingsnį link LiPSA brandos.

Kadangi visuotinis susitikimas gerokai užsitęsė, iš pietų pertraukos teliko varganos penkiolika minučių, tad siurbtelėję kavos bei nugriebę kelis sausainius puolėme ruoštis L. Donskio paskaitai, kai tuo tarpu senoji ir naujoji tarybos nužingsniavo perduoti regalijų į kažkurį Kauno „kaboką“, kuriame be abejo buvo šilto maisto. Nepaisant gurgiančių pilvų, populiariojo profesoriaus vizitas neprailgo – apie „Nerimastingą asmenybę ir neapykantą“ porinęs dėstytojas patraukė susirinkusiųjų, tarp kurių buvo ir specialiai į paskaitą atėjusių žmonių, dėmesį, po neilgos, bet turiningos paskaitos atsakė į nedrąsius klausytojų klausimus bei gavęs dovanų organizatorių vardu ažūrinę-medinę pelėdą mus paliko. O galėjome dar pakviesti į Rožinės panteros vakaronę... Tiesą sakant, po L. Donskio paskaitos mus paliko ne tik pats L. Donskis, bet ir dauguma susirinkusių dalyvių – tespėjome LiPSA atributiką ir nario pažymėjimus išsidalinti. Priežasčių buvo įvairių (mokslas, darbai, kiti planai), bet nepaisant netekčių kongresas tęsėsi, o kaip vėliau išgirdome iš ištvermingiausiųjų klaipėdiečių ir vilniečių – pasilikti vertėjo.

Pagaliau - ilgoji pertrauka prieš vakaronę, visi gauna progą pasistiprinti, svečiai – pasivaikščioti po Kauną. Deja, vargšams organizatoriams to patirti neteko – puolėme ruošis vakaronei, o šių eilučių autorius dar spėjo darbų metu sulakstyti iki abejotino šviežumo ir tinkamumo vartoti bulkainių-mėsainių-čeburekų įsigijimo punkto, politiškai atgrasiu pavadinimu „Vikonda“.

Štai atėjo vakaronės metas – pasiruošimo darbai beveik baigti, dekoracijos sukabintos, nuotaikos šventinės. Nors vakarėlis netapo grandioziniu – susirinko dauguma kauniečiai, tačiau tai leido labiau susibendrauti ir sukurti jaukesnę atmosferą. Susirinkusiųjų nelaimei, pulti prie vaišių ir apskritai pradėti linksmintis niekas neleido – pirmiausia sekė apmokymai vakarėlio šeimininkų suorganizuotose akademijose. Svečiai mokėsi elgesio manierų – kaip pasisveikinti su tos pačios ar priešingos lyties asmeniu, kaip užkalbinti panelę (pasirodo, reikia pradėti nuo elementaraus anekdoto apie du pomidorus šaldytuve!), o atsisveikinimo frazę „linkiu sėkmingai išrožinti panterą“, dažnai trumpintą tiesiog į „išrožink panterą“, ne vienas kartojo net ir pasibaigus kongresui.

Toliau sekusios mados pamokos liepė makiažo pagalba išviešinti savo nuomonę apie Froido teoriją bei atskleisti savo požiūrio į gyvenimą kampą – optimistinį, pesimistinį, realistinį simbolizavo pirmosios raidės, užteptos lūpdažiu ant plaštakų. Žinoma, po to sekė smagūs bandymai konstruoti žodžius iš raidžių – buvo ir OP, ir POP, ir dar įmantresnių. Deja, didelę dalį šokių pamokos teko praleisti, mat kaip tik tuo metu į universiteto patalpas keliavo Audronės ir Justinos kartu su pagalbininkėmis sutaisyti šaltibarščiai, kugelis (arba plokštainis, kaip dabar reikėtų vadinti) bei kiti skanėstai, prie kurių pėsčiojo gabenimo į penktąjį aukštą teko prisidėti ir man. Suspėjau tik pamėgdžioti paskutinio šokio kelis judesius, visam vakarui likdamas neįgaliu ką nors linksmiau patrepsėti.
Vaišės jau garavo ant stalo, bet liesti dar nevalia – laukė paskutinioji, maisto akademija, kurioje drauge su Asta bandėme žmones išmokinti elgesio prie stalo. Paaiškėjo, jog niekas nemoka elementarių taisyklių – srėbdami sriubą nekeičia rankos, laikančios šaukštą, sukrimtę bulvinį patiekalą nedėkoja Kolumbui už Amerikos atradimą, pildami gėrimą kitam nepatikrina ar jis neužnuodytas ir t.t. Kažką kalbėti apie ritualinio zefyro – Panteros kūno valgymo apeigas nėra net prasmės. Bet džiugu, jog per trumpą laiką pavyko išmokinti bent pagrindinių taisyklių ir vaizdas vakaronės metu nepriminė kūdikių valgyklos „Terlynėlis“. Tarpuose tarp akademijų, kol vyko pasiruošimo darbai, ekskursijų vadovai-porelė Aušra ir Eugenijus aprodė mūsų rožinio universiteto įžymiausias vietas, netgi suteikė kerinčią galimybę pamatyti visiems priešingos lyties atstovų tualetus.
Po akademijų ir aktyvaus vaišinimosi vyko daug žaidimų, kaip antai „Vyniok komandos draugą tualetiniu popieriumi ir jis – mumija!“, arba „Išvyk vieną komandos draugą už durų, apsikeisk aksesuarais su kitais komandos draugais ir liepk grįžusiajam atskirti kas čia su mumis ne taip“ bei gana ilgai kai kuriuos dalyvius pamąstyti privertęs „Iš skęstančio laivo pasiimk daiktą, kurio pirma raidė tokia pat kaip tavo vardo“. Juos efektyviai pravedė efektingai apsirėdę, it tikros panteros (su uodegomis, ūsais), Asta ir Eugenijus.
Vakaronė neprailgo, paįvairinama šokių, žaidimų, bendravimo taikant naująsias manieras. Man asmeniškai netgi pritrūko dar valandos ar dviejų, kad artimiau susipažinti su visais vakaro dalyviais. Bet laikrodis negailestingai muša vidurnaktį ir mes po truputį skirstomės.
Aistė nuėjo nakvoti į Aukštaičių gatvę su keliais nekauniečiais, o mes išsiskirstėm namolio su įspūdžių kupino šeštadienio vaizdais ir užmigome su būsimojo sekmadienio giedra vizija.

Antrąją kongreso dieną jautėsi ramesnė, finališka nuotaika, bet be „greičiau baigiam ir namo važiuojam“ pojūčio – jo tvyrojimo ore nepajutau nei aš, nei, tikiuosi, kiti dalyviai, juoba dar laukė trys darbo grupės ir simuliaciniai žaidimai.
Pats piešiau mandalas pas Aušrą Šumakarienę ir likau patenkintas užsiėmimu, kaip ir entuziastingai teigiamą nuomonę išreiškusi Kamilė (VUPSA). Nors laiko trūko (todėl visi sunešti guašai ir teptukai liko nepanaudoti – keverzojome pieštukais, flomasteriais, vaškinėmis kreidelėmis), mandalas dauguma suspėjo nupiešti ar nupiešti bent tiek, jog iš jų butu galima kažką išskaityti apie save ir dabartinę vidinę būseną. Skeptiškai žvelgiant, gal tai kiek primena horoskopinį „tikslumą“, tačiau neabejotinai piešiant dažniau ir stebint pokyčius galima įžvelgti tendencijas bei mąstyti apie vykstančius pokyčius gyvenime. Negaliu plačiau papasakot apie Donato Noreikos vestą užsiėmimą ir Linos Verseckaitės fotografijų analizę, bet dalyvavusieji po užsiėmimo neatrodė įpykę. Pirmasis pasižymėjo šauniai sukurta atmosfera (žvakės, gitara), o antrasis, nors negausiai dalyvautas - išsamumu ir jaukumu. Po susirinkimo nebežaidėm simuliaciniu žaidimų (jiems neliko laiko, taigi, išvada – kongreso apimtis reikia plėsti, gal net iki trijų dienų mega renginio), aptarėm įspūdžius ir išsiskirstėm - belikom tik mes, kauniečiai, dar turėję iškuopti VDU patalpas.
Džiugu, jog dauguma organizacinių problemų išsisprendė ir kongresas praėjo sklandžiai, be didesnių kuriozų. Belieka tikėti, jog sekmadienį susirinkusių renginio dalyvių išsakyti komplimentai buvo nuoširdūs ir sekantis kongresas bus dar šaunesnis, sutrauksiantis daugiau mūsų organizacijos narių bei pateiksiantis dar turiningesnę programą. Galbūt tai skamba kaip išankstinis įpareigojimas būsimiems organizatoriams, tačiau norėtųsi pacituoti Eglės Sirvydytės mėgiamą lotynišką frazę – ad meliorem!. Tokios kloties ir linkiu būsimiems organizatoriams, naujajai prezidentei, tarybai bei visai LiPSA šeimai.

...po kongreso ant mano laiškininko krepšio–paskaitų medžiagos dėtuvės įsitaisęs LiPSA ženkliukas su trispalve lig šiolei primena tą jaukų, linksmą savaitgalį. Tikiuosi, jis toks buvo ir kitiems.

Pasakojimo autorius, akylasis VDUPSA reporteris, Mindaugas Jančis.

Visuotinis VDUPSA susirinkimas - jau gegužės 9d.!

VDUPSA nariai - būtinai dalyvaukite, nes turime išsirinkti naują Tarybą ir jos pirmininką - juk jie ateinančiais metais dirbs Jums ir dėl Jūsų. Dar nespėję užsiregistruoti nariai turi tai kuo greičiau padaryti nusiųsdami laišką Aistei, o negalėsiantys atvykti privalo įgalioti kitą narį užpildydami formą, kurią galima rasti mūsų Yahoo! grupėje.

Sveikiname VDUPSA narius užėmus naujus postus!

Po visuotinio LiPSA narių susirinkimo išrinktas naujas prezidentas ir taryba. Galime pasidžiaugti, jog nuo šiol LiPSA organizacijos galva - mūsų gyvas sidabras - Gintarė Pupinytė. Jai talkins tarybos nariai, iš kurių net trys - VDUPSA'iečiai - Eugenijus Razgulinas, Šarūnė Magelinskaitė ir Audronė Kerpaitė, užimsianti administratorės pareigas. Linkime sėkmės darbuojantis mūsų organizacijos labui!

Visada taikliai kertantis politikos apžvelgininkas, Mindaugas Jančis.

II-asis Lietuvos psichologijos studentų kongresas

Gerbiami LiPSA nariai,
Pranešame, kad š.m. balandžio 22-23 dieną Kaune, Vytauto Didžiojo universitete vyks II-asis Lietuvos psichologijos studentu kongresas.
Norinčius dalyvauti kongrese prašome registruotis - užpildyti kongreso dalyvio anketą ir atsiųsti adresu: kongresas@lipsa.lt iki balandžio 20 dienos.
Informuojame Jus, kad kongreso metu, LiPSA Tarybos sprendimu, LiPSA narių Visuotinis susirinkimas vyks š.m. balandžio 22 dieną Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (Donelaičio g. 60).

Kongreso PROGRAMA:

ŠEŠTADIENIS (Balandžio 22 d.)
10:00 – 11:00 Registracija i kongresą ir LiPSA Visuotinį narių susirinkimą
11:00 – 14:00 LiPSA Visuotinis nariu susirinkimas
14:00 – 15:30 Pietų pertrauka
15:30 – 17:30
* Prof. dr. L. Donskio paskaita „Nerimastinga asmenybė ir neapykanta“
* senosios LiPSA Tarybos kadencijos perdavimas naujajai LiPSA Tarybai
17:30 – 19:00 Pertrauka, pasiruošimas vakaronei
19:00 – 23:30 Vakaronė „Rožinės Panteros Pokylis“

SEKMADIENIS (Balandžio 23 d.)
11:00 – 14:00 Darbo grupių sesija (pasiskaityk apie darbo grupes plačiau):
* "Kuriamas pasaulis" (psichologas Donatas Noreika),
* "Aš - savo šeimos vaikas" (psichologė Lina Verseckaitė),
* "Mandalų metodas meno terapijoje" (psichologė Aušra Šumakarienė).
14:00 – 15:00 Simuliaciniai žaidimai,
15:00 Uždarymas

Kongreso dalyvio mokestis LiPSA nariui – 3 Lt, kitiems – 5 Lt.
Kilus klausimams, prašome rašyti el. paštu.

Pagarbiai,
Eglė Sirvydytė
LiPSA prezidentė