Kaip ir planuota, spalio 14-15 d. Kaune įvyko VDU PSA organizuotas renginys, sukvietęs į laikinąją sostinę LiPSA naujokus. Jo metu studentai artimiau susipažino, išklausė naudingų seminarų ir, kaip bylojo pavadinimas, kartu linksmai praleido laiką. Jau šeštadienio rytą, dar nepasibaigus registracijai, tapo aišku, jog renginyje dominuos nacionaliniame kontekste skaitlingumu, ko gero, labiausiai pasižymintys kauniečiai. Tačiau tai nesudarė jokių problemų, tik paspartino susipažinimą ir draugiška atmosfera netruko įsivyrauti. Prie jos sukūrimo prisidėjo iškart po „surašymo“ prasidėję „susibendravimo žaidimai“. Vieno iš jų metu reikėjo ant eilėn sustatytų kėdžių sustoti pagal ūgį, gimimo datą ar plaukų spalvą. Dėl pastarosios ir kilo daugiausiai ginčų, mat niekas nenorėjo atsidurti ties gyvos skalės galutine padala „Blondiniškiausias (-a)“. Komandinio darbo pareikalavo inžinerinė užduotis iš savo grupelės narių padaryti gyvūną, galintį remtis žemėn ribotu galūnių skaičiumi bei gebantį bent šiek tiek pajudėti iš vietos. Viena itin nesąžininga komanda nusprendė visus apmauti panaudodama antklodę „nereikalingoms“ kojytėms paslėpti, tačiau akivaizdi klasta greit išaiškinta, o kaltieji, deja, liko nenubausti. Neapsieta be judriojo žaidimo-interaktyvios pasakos „Karieta“, kurio metu LiPSA‘iečiai, suformavę porą gyvų vežėčių su keleiviais (apžvalgėlės autorius sukūrė reikšmingą Karaliaus vaidmenį, kitiems teko ne tokie aristokratiški, bet techniškai svarbūs rato ar arklio personažai) ir išgirdę savo veikėjo vardą puldavo bėgti aplink transporto priemonę. Nepaisant intensyvaus lakstymo ratu, pasaka baigėsi liūdnai – karieta pateko į autoavariją. Laimei, Karalius ir Karalienė atsipirko lengvais sumušimais, o Vežikas... tiesiog pakeitė specialybę. Po pietų, sušlemštus užsisakytas ir tiesiai į universitetą pristatytas picas, ar susiradus alternatyvių maisto šaltinių centre, prasidėjo lyderystės užsiėmimai. Būsimieji psichologai, trumpam tapę verslininkais pasiskirstė į atskirus verslo segmentus. Gamintojai, pardavėjai, vežėjai - visi stengėsi per ribotą laiką įvairių sprendimų pagalba pasiekti kuo didesnį pelną spekuliuojant mįslingomis prekėmis A ir B. Po užsiėmimo daugelis suprato teisingai padarę neįtraukdami ekonomikos į norimų studijuoti specialybių sąrašą, tačiau daugelis pripažino, jog derybų ir žaibiškai priimamų sprendimų keliamas jaudulys turi savito žavesio. Ir pagaliau – daugiausiai aistrų sukėlęs orientacinis žaidimas „Nuo Soboro iki Senamiesčio“, kurio metu teko skaičiuoti pupas stiklainyje ar nubėgus į nepažįstamo žmogaus butą išplauti puodelį tam, kad finalinė užduotis nuvestų į būsimos vakaronės patalpas. Deja, stebėti šias linksmybes neturėjau galimybių, tad viliuosi, jog apžvalgą papildys kas nors iš įvykio liudininkų. Vakaronė puikiai atspindėjo sąskrydžio šūkį „Būkim KARTU, kad nebūtų KARTU“: pradedant nuo teminės aprangos ir baigiant finaline užduotimi. Tačiau prieš renginio organizatorių sugalvotą programą naujokams teko originaliai pademonstruoti savo žinias apie LiPSA. Viena iš grupelių nusprendė pasirinkti laidos „Klausimėlis“ formatą ir pakalbinti nieko neišmanančius Laisvės alėjos praeivius, o teisingus atsakymus pateikti persikūnijus į lipsologijos mokslų daktarų roles. Vėliau senieji nariai teatralizuotai pristatė organizacijos istoriją, patvirtindami ir papildydami naujokų išsakytas mintis. Tuomet eiliuotu žodžiu prasidėjo rimtoji vakaronės dalis „Mums KARTU – labai jauku“. Atmosferą sustiprino žvakių šviesa, o po lyrikos prasidėjusi Sonatos dainų, atliekamų pritariant gitarai, programa bei naujokės iš VDU Eglės Mažulytės filmukas užbūrė daugumą susirinkusiųjų. Tačiau greitai jaukią atmosferą sugriovė apie linksmosios dalies „Mums KARTU – labai smagu“ siautulio pradžią bylojanti muzika; žvakės užgeso ir vėlei prasidėjo poezija, tik šįkart – erotinė, atspindėjusi tarpukario poetų artumo jauseną. Eilėraščius pakeitė dainos, tik dabar jas, pasiskirstę į tris komandas atliko visi LiPSA‘iečiai, bandydami išsiaiškinti, kurie žino daugiau kūrinių apie buvimą KARTU. Tačiau kaip paaiškėjo, žaidimas buvo tik apšilimas prieš pagrindinę užduotį. Komandos išsitraukę po lapą su gerai žinomos dainos žodžiais per trumpą laiką turėjo paruošti jos „klipą“ ir savo balsais papildyti „karaoke“ versiją. Deja, laikas nenumaldomai bėgo ir atėjo laikas apsispręsti – skirstytis ar dar šiek tiek pabūti. Draugiškai susikabinę ir atlikę žymiųjų pankrokerių „The Clash“ hitą „Should I Stay Or Should I Go“ pasilikome ir sužaidėme paskutinį žaidimą „Paslėpk draugą naudodamas pats save“. Rekordą pasiekė trijulė, padedama sienos aklinai uždengusi savo ketvirtąjį narį. Tokia tad ir buvo slėpininga vakaronės pabaiga. Po jos – kas namo, kas tęsti linksmybių „B.O.“. Paskutinė sąskrydžio diena buvo skirta seminarams. R. Lasauskaitės „Prioritetas Nr. 1“ leido daugiau sužinoti apie savo gyvenimo stilių, D. Noreikos užsiėmime vaizduotės pagalba dalyviai bandė pažvelgti į esamus ir būsimus save, o sporto psichologijos žinovė Lina Vaisėtaitė pademonstravo, kaip plačiai gali būti pritaikytos šios ganėtinai siauros mokslo šakos žinios. Dalyvavau pirmajame užsiėmime, tad tegaliu apie jį išsiplėsti. Rūta mums pristatė A. Adlerio sugalvotą charakterio tipologizavimą pagal tai, kuri iš keturių blogybių – Stresas, Kritika, Atmetimas ar Nereikšmingumas atrodo vengtiniausia. Pagal savo pasirinkimus pasiskirstę į keturias grupes, kurių prioritetą simbolizavo pliušinės vėžlio, erelio, chameleono ir liūto versijos, diskutavome, kaip šios savybės pasireiškia gyvenime, kasdieniame elgesyje, bandėme išsiaiškinti kiekvieno tipo privalumus ir trūkumus, tačiau vieningos išvados, žinoma, nepriėjome – per daug jau tas žmogus sudėtingas, kad taip paprastai sugrūsti jį į kiautą ar aplipinus plunksnomis paleisti lakioti virš kalnų. Renginio pabaigoje naujokai gavo narystės pažymėjimus ir tapo pilnateisiais LiPSA šeimos nariais. O senieji nariai... na, jie irgi išsiskirstė po dar vieno šaunaus savaitgalio, praleisto KARTU.
Visada esantis kartu, kad nebūtų kartu - Mindaugas Jančis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą