Šią dieną skubėjome į VDUPSĄ tikėdamiesi išgirsti paskaitėlę apie fantomines galūnes, kurią turėjo pravesti Paulius. Visų nuostabai Paulius neatvyko, nes susirgo ir paskaitėlės nebuvo L. Visi nuliūdo. Nors mūsų buvo tik dešimt, bet liūdesio buvo per akis, tik ašarų trūko.
Nepaisydami Pauliaus nebuvimo, mes susiėmėme ir sutarėme, kad pirma pasidaliname jausmais, o po to jau nutarsime, kaip praleisti vakarą. Kaip tarėm, taip ir padarėm. Justina dalindamasi jausmais pažadėjo nuo šiol dukart į savaitę lankyti choro repeticijas. Šis pasižadėjimas buvo užfiksuotas. Žiūrėti video
J. Nuo šiol bus fiksuojami visi pasižadėjimai!
Po pasidalinimų kaip jaučiamės, Andrius (čia aš jei ką) pasiūlė pažaisti psichodraminį žaidimėlį ir po to jį aptarti. Prieštaraujančių nebuvo. Žaidimėlis toks: susiskirstėm į poras ir turėjome įsijausti į aklojo ir vedlio vaidmenis. Akliesiems buvo užrišti šalikai ant akių ir jie nematė kur eiti, bet šalia eidavo vedlys, kuris turėjo verbaliai (žodžiais) arba kaip nors neverbaliai (veiksmais) saugoti akląjį.
Po žaidimo pasidalinimo metu išaiškėjo, kad dažniausiai kilusios emocijos žaidimėlio metu buvo nuostaba, baimė, nepasitikėjimas, bei linksmumas. Taip ir prabėgo mūsų susitikimėlis.
Apžvalgininkas Andrius
