Taip jau atsitiko, kad 2009 m. pavasarį mes, VDUPSA‘iečiai, susirašinėjom su psichologiją studijuojančiais studentais iš Olandijos, Groningen miesto. Susirašę, pasitarę, buvome pakviesti savaitei paviešėti ir ilgai nedvejoję, bei surinkę dešimties žmonių komandą, mes vykome į Olandiją.
Kelionė truko dvi dienas, balandžio 25 d. vyko 4 žmonių grupelė (Andrius, Gintarė, Eglė, Donata), o 26d. – visi likę (Paulius, Jelena, Jolanta, Agnė, Laura, Julija). Po sunkios kelionės buvome nepaprastai šiltai sutikti tenykščių studentų, kurie labai daug šypsojosi ir rodė savo rūpestį nuo pat pirmų susitikimų akimirkų. Kiekvienas mūsų gavome kur gyventi. Gyvenome ne bet kur, bet pas „hostus“ (studentus, kurie apgyvendino savo butuose). Buvome maloniai nustebinti, nes beveik kiekvienas Groningen‘o studentas vilkėjo juodos spalvos maikutę ar bliuzonėlį ant kurių švytėjo sidabrinėmis raidėmis išraižyti vardai. Vietiniai vardai skamba keistokai, kai kuriuos buvo net sunku ištarti: Jan, Reinz, Joost, Aart (vaikinų vardai), Anne, Karin, Corine, Mareike (merginų vardai). Užtat pastebėjom, kad olandams mūsų vardų tartis taip pat sunki, bet grįžkime prie vaizdingesnių kelionės įspūdžių.
Labai sužavėjo tai, kad visas Groningeno gyvenimas vyksta miesto centre. Miesto centras yra kartu ir senamiestis, apjuostas kanalu vandens. Vietiniai studentai gyvena kiekvienas atskirame kambaryje, skirtinguose namuose (kambarius nuomojasi patys). Toks namas kaip bendrabutis tenai neegzistuoja, nes valstybė studentus remia - moka pinigus už tai, kad jie mokosi (pinigų užtenka būstui ir vietinei duonai). Iš savo butų į universitetą studentai keliauja dviračiais (jie tenai labai populiarūs). Vienas įdomus faktas: pirmakursių psichologijos studentų mokosi apie 900, nes priėmė visus, kurie norėjo stoti.
Tikriausiai kyla klausimas ką gi mes ten veikėme Olandijoje. Ogi, pažindinomės su vietine kultūra, bendravome su studentais, bei šiaip turiningai ir linksmai leidom laiką. Dar daugiau, apžiūrinėjome senąjį miestą, vaikščiojome po parduotuves, keliavome į Amsterdamą – įspūdžių buvo tiek daug, kad net sunku papasakoti. Taigi, apie vieną dieną parašiau dienorašty:
Pirmadienis (Balandžio 27d.) Nuo pat ryto lyja lietus. Dviračiais važiavome arba ėjome pėsčiomis apžiūrėti psichologijos fakulteto. Sužavėjo kambarys, pilnas paveikslų, kuriuose puikuojasi fakultetui nusipelnę asmenys. Nusipelniusių moterų tarp jų buvo tik dvi. Po fakulteto apžiūrėjimo turėjome eiti į gamtą valgyti, bet kadangi lyja lietus, tai mes valgėme fakulteto valgykloje. Maistas valgomas, nors ir nelabai sotus. Papietavę turėjome paskaitą apie sąmoningumą, kuri buvo gana įdomi, bet ne vienas studentas linkčiojo ketindamas užmigti. Neužmigome nė vienas, nes nekantriai laukėme vakare vyksiančio „Party EC“.
