Mandalų valandėlė mažutėliams

Mandala – sanskrito kalba – ratas, kurio pagrindas yra centras. Jų piešimas leidžia išsiaiškinti emocines problemas bei siekti asmenybės pilnatvės. VDUPSA (Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos studentų asociacija) nariai, lapkričio 16 dieną lankęsi vaikų darželyje „Rūtelė“, pamiršo sudėtingas paradigmas apie reiškinius ir vaikų kalba pasakojo apie snaiges, gėlytes ir spalvotą smėlį. Kartu dalyvavo žirgų lenktynėse ir ieškojo karalienių.


Spalio 6 dieną Kauno muzikinio teatro sodelis ir jo prieigos buvo sudrebintos VDUPSA surengtu renginiu: „Sukis mandalos ratu – kurk gyvenimo ritmu“. Atgarsis platus: viena renginio dalyvė, Rita Petkevičienė, pakvietė aktyvistus į vaikų darželį, mažuosius supažindinti su mandalomis. Jos piešiamos daugiau negu penki tūkstančiai metų ir iki pat šiol yra puiki priemonė, padedanti pasivaikščioti savo sielos labirintais. O, kaip žibėjo mažųjų pabiručių akutės, kai pamatė didelius svečius iš didelės mokyklos. Pradžioje buvo truputį nejauku, mažoje pasakų šalyje atsiradus dičkiams, bet jau po kelių akimirkų jie itin susidomėję klausėsi, jog mandalos gali būti daromos iš įvairių akmenukų, gėlyčių, spalvotų ryžių, smėlio ir netgi tešlos. Snaigės, gėlių žiedai taip pat yra mandalos: motyvai atsikartoja, vyrauja harmonija... Šviesios spalvos atskleidžia pozityvią žmonių pusę, optimistiškas mintis, o tamsios – kiek negatyvią, ne tokią džiaugsmingą.
Kai buvo išdalinti mandalų pavyzdėliai, visi suskubo išsirinkti patį gražiausią, patį įdomiausią, patį pačiausią piešinį ir nuspalvinti jį nerealiai realiomis gražiausiomis spalvomis. Žmogučių iš VDUPSA nuomone, vaikiukai nustebino nepaprastu susidomėjimu ir nuoširdžiomis šypsenomis bei klausiančiomis akytėmis, kai buvo paprašyti atsitraukti nuo darbelių. Užuot ėję pasivaikščioti, mažiukai kartu su dideliais vaikais žaidė karalienes. Juk pasakų šaly įmanoma viskas: pilys ieškojo savo valdovių, o karalienės gaudė pilis. Prasidėjus baisiam, visa
Lietutis maloniai kuteno rankytes, saulutė jas glostė, kojytes išpurvino bala, o širdutę mylavo žiūrovų plojimai? Taip, jūs tikrai kartu su mumis buvote žirgų lenktynėse, skuodėte dundančiu tiltu ir mojavote atsilikusiems arkliams. Kartu darėte pritūpimus ir klausėte: „Kada gi, Laurencija, būsim kartu?“, taip, jūs tikrai su mumis atlikote mankštelę ir sužinojot, kad ji bus kartu pirmadienį, antradienį, trečiadienį... Vaikai džiaugėsi studentų viešnage ir prisipažino laukiantys kito karto, kai galėsim su jais padūkti. Darželio auklytė buvo maloniai nustebinta nepaprastu mūsų žaismingumu, noru bent trumpam grįžti į vaikiškas dienas. Anot vienuolių, mandalų piešimas padeda išlaisvinti mintis, atsiriboti nuo kasdienių rūpesčių, gelbsti savistabos procese, nes tai yra terapija sielai. O mes, VDUPSA nariai, nuo šiol žinosime, kad akimirkomis, kai yra sunku, galima ne tik piešti mandalą, bet ir nusipirkti bilietą į vaikystę ;)
Neringa Kasparaitytė griaunančiam žemės drebėjimui, chaoso vidury rūmai virto karalienėm, o jos – savo rūmais. Baimės akys surasti savo vietą ir vaikų kliedesys užpildė visą „Rūtelę“.

Atgal į ateitį III: Stovyklos „Pas Kūrybos Karalių“ prisiminimai

Kadangi mums visiems iki skausmo pažįstamas rašomanas, M. J., bandydamas įsikūnyti į "Kūrybos karaliaus" personažą panašaus pavadinimo stovykloje susižalojo vieną svarbią ir tiesiog nepakeičiamą galūnę, kol kas išsamaus ir vaizdingo pasakojimo apie stovyklą teks palaukti.
Jis pasirodys, kai tik svarbioji galūnė sugis. Tad siūlome tiesiog pasigrožėti vaizdais ir pasiklausyti muzikos, kad laukimas neprailgtų.

Stovyklos „Pas Kūrybos Karalių“ akimirkos





Ponas A. Žemėckis