DĖMESIO Lipsiečiai!

Kovo 27-28 dienomis VDUPSA organizuoja LiPSA kongresą ir visuotinį narių susirinkimą, kuriame, kaip žinia, dalyvauti labai svarbu! J

Kad išvengtume nesusipratimų dalyvaujančių prašome rašyti į šį elektroninį paštą ja@inbox.lt iki kovo 20d. (imtinai)

Laiškelyje parašyk savo vardą, pavardę, padalinį, kuriam priklausai, ar dalyvausi abiejų dienų renginiuose, ar reikalinga nakvynė, savo kontaktinį telefoną bei nepamiršk pasitikrinti savo el. pašto tikslesnei informacijai gauti J

Kongreso programa dar tikslinama, bet sakome tai, ką būtina žinoti:

Pradžia: Kovo 27d., 10val. (registracija).

Bus: LiPSA tarybos rinkimai, unikalus vakaras, smagūs užsiėmimai...

Antroji diena: (Kovo 28d.) kviečiame į pagalbą lektorius, tad rezervuokite mums savo laiką nuo 10.30val, iki maždaug 14val.

P.S. Negalintys dalyvauti LiPSA nariai turi parašyti įgaliojimus!

Organizatoriai:

VDUPSA

LiPSA

Filmų vakaras

Pasitarę sugalvojom, kad reiktų naujų vėjų įpūsti į VDUPSĄ. Kaip tarėme taip ir padarėme. Surengėme filmų peržiūros vakarą, į kurį pasikvietėm KMU profesorių Arvydą Šeškevičių, kuris įdomiai pristatė paliatyviąją mediciną. Paliatyvioji medicina arba paliatyvioji slauga - tai priežiūra žmonių, kuriems gręsia mirtis. Pavyzdžiui, paskutinės dienos kai žmogus serga vėžiu. Atrodo, tokia slauga yra nesudėtinga, bet nėra taip paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Paliatyvioji slauga - tai menas pabūti su žmogumi paskutinėmis jo gyvenimo akimirkomis. Tokia pat tematika žiūrėjome Aleksandr Sokurov filmą "Motina ir sūnus". Po filmo vyko diskusija. Profesorius papasakojo tikrai įdomių faktų.

Po šio sėkmingai pavykusio ir neprisvilusio pirmojo blyno, nutarėme filmo peržiūros vakarus rengti kiekvieną paskutinį mėnesio antradienį. Kovo 30 d. žadam pasikviesti karo psichologijos atstovą.

VDUPSA apžvalgininkas Andrius

2010 m. Vasario 10 d. susitikimas

Praeito susitikimo metu visi labai jaukiai pasėdėjome, buvo "super duper" nuotaika. Padarėme išvadą, kad nuotaika gera buvo dėl to, kad susitikimo metu skanavome savo atsineštas vaišes: sausainiukus, šokoladus, saldainius ir gėrėme arbatą. Taigi nusprendėme ir šį susitikimą padaryti jaukų atsinešdami kam ko negaila skrandžiui papildyti. Kai studentiški psichologiją studijuojančiųjų pilvai maršų negroja, tai ir patys linksmiau jaučiamės :D.



Šio vakaro vinis buvo Karolio nerealiai įdomus pasakojimas apie hipnozę. Karolis (garbanotas vaikinukas su akiniais) ne tik pristatė kas tai yra hipnozė, bet ir papasakojo, ko reikia, kad hipnozė būtų efektyvi. Mes visi klausėmės labai susidomėję ir išgirdome daug naujo, ko nežinojome. Pavyzdžiui, lengvai gali sužinoti ar tu esi imlus hipnozei. Kaip? Tiesiog, pabandyk įsivaizduoti, kad valgai sultingą rūgščią citriną, atsikandi vieną kąsnį, kitą ir ką jauti? Ar jauti kaip citrinos sultys dirginą burną? Ar susirauki valgydamas citriną? Tai va, kuo vaizdžiau moki įsivaizduoti citrinos valgymą, kuo daugiau seilių išsiskiria ir kuo labiau susirauki vizualizuodamas, tuo esi imlesnis hipnozei :). Karolis ne tik pasakojo, bet ir pabandė parodyti kokiu būdu galima užhipnotizuoti, ir žinoma tai išbandė ant pirmo pasisiūliusio, manęs.



Hipnotizuotieji Kazys su Andriumi

Pirmas susitikimas 2010 metais

Pailsėję nuo mokslų, po gausių atostogų, susitikome nauju laiku naujoje vietoje. Į šį vasario 3 dienos susitikimą atvyko nei daug nei mažai - 21 narys. Kiekvieną atėjusį narį pasveikinome draugišku apkabinimu. Mokslo kančių nesugadinti veidai švietė linksmumu. Studentai, kupini džiugių atostogų įspūdžių, noriai bendravo tarpusavy.

Susitikimą pradėjome gurkšnodami arbatą ar kavą ir smaguriaudami saldainiais bei šokoladu. Tradiciškai pasidalinome su kokiais jausmais atėjome į susitikimą. Po to pasišnekučiavome ir pradėjome žaisti žaidimą "Saulė šviečia tiems...", kuris padėjo ne tik pakelti ir taip linksmą nuotaiką, bet kartu ir prasijudinome, pabėgiojome.

Po susitikimo pusę buvusių susirinkime studentų grupelė keliavo į Jam pub'o barą, kur visi draugiškai pasėdėjome neformalioje aplinkoje. Keliauti reikėjo į penktą aukštą, kėlėmės visi vienu liftu ir netikėtai įstrigome lifte. Buvo labai linksma, ne kiekvieną dieną su linksma draugų kompanija įstringame lifte. Šį įvykį priėmėme ne kaip nelaimingą atsitikimą, o kaip likimo dovaną :D. Nusprendėme nuo šiol susirinkimus rengti lifte. [Žiūrėti video]

Laukiantys kito susitikimo apžvalgininkai Kazys su Andriumi